Trukmė: 2 dienos, 1 naktis
1 diena: Kelionę pradedame Utenoje. Važiuojame Pakalnių keliu iki
Norkūnų kaimo apie 5 km. Kaimo laukuose - du piliakalniai, juosiami Utenaitės upelio.
Vieno jų viršuje pamatysime piltinę keturkampės formos kalvelę. Pagal žmonių
pasakojimus ji buvo naudojama stebėjimui. Kiti tvirtina čia buvus senosios lietuvių
tikybos aukurą. Abudu piliakalniai dargi mūsų laikais statūs, sunkiai užkopiami. Nuo
jų viršūnės matyti puikūs reginiai. Nenuostabu, kad apylinkės žmonės noriai
pasakoja padavimus, vis surišdami juos su kunigaikščio Utenio vardu. Nepamiršta
papasakoti ir apie jo žmoną, kuri buvusi graži, ir kunigaikštis, matyt,
nepasitikėdamas laikęs ją požemiuose už geležinių durų. Pats Utenis ilgai gyvenęs
pilyje. Jis buvo aukšto ūgio, stiprus vyras, vaikščiojo su prijaukintu lokiu.
Priešams sugriovus Utenos pilį, tos vietos apaugo miškais. Tačiau kiekvienais metais
žmonės mato išvažiuojančią iš kalno gražią moteriškę, sėdinčią šešių
arklių traukiamame vežime. Kunigaikštienės vežimas pasuka į gretimas pievas ir
dingsta rūkuose. Piliakalnyje yra gana žymus žemės įdubimas. Senovėje čia buvusi
gili duobė-kiaurymė. Kažkas mėgino į ją įleisti ilgą grandinę, tačiau ji
nutrūko dargi nepasiekusi dugno. Keli padavimai mini lobius, pinigus. Turintys geras
ausis retkarčiais gali girdėti smarkų dundėjimą po kalnu.
Išvykstame iš Norkūnų ir važiuojame žvyro keliuku iki plento Utena Vilnius.
Pavažiavę apie 3,5 km, sukame į kairę. Kelionę tęsiame žvyro keliuku, kol
išvažiuojame į kelią Utena Švenčionėliai. Važiuojame iki Kuktiškių, o toliau
iki pačių Tauragnų.
Tauragnų miestelis išaugęs ant kalno, prie Tauragno ežero. Vietovės pavadinimas
kildinamas iš tauro vardo. Matyt, šie žvėrys senovėje gyveno apylinkės miškuose.
Senieji padavimai pavadinimą kildina taip pat iš taurų. Pagal vieną jų senų
senovėje į šias apylinkes iš kažkur užklydo lietuvių karžygių būrys, vedamas
Rigimanto ir jį lydėjusio kanklininko. Užėjus nakčiai, sunkaus žygio ir ilgos
kelionės išvarginti karžygiai sumigo. Nemiegojo tik senasis kanklininkas. Jis taip
gražiai kankliavęs, kad iš girių tankumyno atbėgo du taurai, atsigulė prie jo kojų
ir klausėsi švelnios muzikos. Kanklininkas mokėjęs susikalbėti su girios gyventojais.
Taurai jam parodė patogesnę vietą, esančią kitoje ežero pusėje. Tai buvo urvas.
Karžygiams ta vieta patiko, ir jie čia pasistatė pilį, o savo dievams įruošė
šventyklą. Kadangi naują gyvenvietę jiems nurodė taurai, tai ir naują pilį pavadino
Tauro vardu. Dar ir dabar žmonės pasakoja apie Taurapilio kalne esantį paslaptingą
urvą, iš kurio tyliomis naktimis skamba graži muzika: tai senasis kanklius linksmina
Rigimanto vyrus.
Pasakojama, kad Šv.Jono naktį tik vienai sekundei atsiveria kalnas ir galima pamatyti
senovinį miestą.
Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria žavingi Tauragnų apylinkės vaizdai, išmarginti
nesuskaičiuojamais kalnais, kalneliais, ežerais ir upeliais.
Dėl nakvynės teirautis Utenos turizmo informacijos centre tel. 8 389 54346
Utena Norkūnai Kuktiškės Tauragnai: 37 km.
2 diena: Už 7 km į vakarus Šeimaties kaimas. Jo laukuose yra
dideli rieduliai. Vieną jų žmonės vadina Moko akmeniu, o mažesnį, esantį greta
Mokiuku. Jų atsiradimo istorija tokia: senovėje gyveno žmogus Mokas, labai tvirto
pagonių tikėjimo. Kai pradėjo plisti krikščionybė, su žmona ir sūnumi iškeliavo
šiaurės link. Kiek pakeliavus, jiems kelią pastojo Tauragno ežeras. Tėvas su sūnumi
mokėjo gerai plaukti ir ryžosi perplaukti, tačiau žmona plaukusi blogiau. Vyras jai
įsakė plaukti neatsigręžiant atgal, kad pamačiusi toliau pasilikusį krantą,
nepabūgtų ir nenuskęstų. Jiems įplaukus į ežero vidurį, Mokienei labai parūpo
atsigręžti, bet ji išsigando ir paskendo. Tėvas su sūnumi laimingai perplaukė.
Nesulaukdami Mokienės, pradėjo graudžiai verkti. Jų skausmas buvo toks didelis, kad
iš širdgėlos jie pavirto akmenimis.
Apžiūrėję Moko akmenis, grįžtame į Uteną.
Tauragnai Šeimatis Utena: 27 km.
Bendras maršruto ilgis: 64 km.
|
