Kuktiškių miestelio pakraštyje, Utenos rajone, slepiasi nedidelis, bet nepaprastai jaukus kultūros kampelis – Antano Deveikio ir Liudviko Misevičiaus‑Kuliešiaus muziejus – Knygų prieglauda. Tai ne tik muziejus, bet ir gyvas bendruomenės atminties ženklas, skirtas dviem iškilioms asmenybėms: kryždirbiui A. Deveikiui ir knygnešiui L. Misevičiui‑Kuliešiui, kurie ne tik gyveno šiame krašte, bet ir paliko gilų pėdsaką Aukštaitijos kultūroje ir dvasinėje tapatybėje.
Antanas Deveikis (1818–1929) – garsus Rytų Aukštaitijos liaudies meistras, kurio darbai iki šiol išlikę bažnyčiose, kapinėse, sodybose. Jis kūrė medinius kryžius, stogastulpius, šventųjų skulptūras, o jo raižytos detalės žavėjo ir žavi ne tik meniškumu, bet ir gilia dvasine išraiška.
Liudvikas Misevičius‑Kuliešius (1848–1933) buvo knygnešys, kuris pavojingais laikais nešė lietuvišką spaudą į atokiausius kampelius, skleidė švietimo ir tautinio sąmoningumo idėjas, rėmėsi Motiejaus Valančiaus mokymu. Jo veikla buvo tarsi tylus pasipriešinimas nutautinimui – jis tikėjo, kad knyga gali pakeisti žmogaus gyvenimą.
Šie du žmonės ne tik gyveno šalia vienas kito – juos siejo bendras tikslas: puoselėti šviesą, tikėjimą, tautiškumą ir žmogiškumą. Jų gyvenimo istorija šiandien įamžinta simboliškai – knygų prieglaudoje, kuri išaugo ten, kur kadaise stovėjo jų gyvenamasis tvartelis.
2010 metais, birželio 24 d., per Šv. Jono krikštytojo atlaidus, buvo atidarytas šis istorinis pastatas – senovinis namelis, mažais šešiastikliais langeliais. Šalia jo galingo ąžuolo stogastulpis, sukurtas skulptoriaus Stasio Karanausko. Muziejaus steigėjai ir puoselėtojai šviesaus atminimo Elena ir Antanas Čiužai. Muziejus veikia ne kaip klasikinė ekspozicijų erdvė, bet kaip gyvas bendruomenės susitikimo taškas – čia renkasi vietiniai gyventojai ir svečiai pokalbiams, skaitymams, dalinimuisi knygomis. Žmonės čia atneša savo knygas – ne šiaip padėti, o priglausti.. Ant lauko suolelio prie prieglaudos dažnai galima sutikti vietinius, čia rengiamos mažos šventės, susitikimai su rašytojais, kraštotyrininkais ar tiesiog jaukūs pabuvimai kartu. Tai vieta, kur istorija kalba ne vien eksponatais, bet gyvu žodžiu, prisiminimais, žmonių veidais.
Kiekvienų metų paskutinį gegužės šeštadienį muziejaus kiemelyje vyksta „Poezijos pavasaris” - šventė, suburianti draugėn poetus, rašytojus, muzikantus, aktorius, menininkus ir kitus šviesuolius pasidalinti savo kūryba ne tik iš Utenos r., bet ir iš kitų Lietuvos kampelių.
Muziejus atviras lankytojams, mokinių grupėms ir visiems neabejingiems lietuviško paveldo mylėtojams.
Lankytojai priimami iš anksto susitarus: telefonu +370 618 49956 ar el.paštu [email protected]
Atsiliepimai