Atostogos Lietuvoje. Viskas, ką reikia žinoti apie 1002 ežerų kraštą – Utenos apskritį
Autorė: Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt
Viskas, ką reikia žinoti apie 1002 ežerų kraštą – Utenos apskritį Atsipalaiduoti klausant bičių dūzgimo, paragauti tikros žiniuonės arbatos, pasivaišinti milžiniška kiaušiniene „Paukščių kaime“ ar paglostyti 50 skirtingų rūšių triušiukų kviečia Lietuvos ežerų kraštas – Utenos apskritis, tikras rojaus kampelis gamtos mylėtojams ir vandens pramogų entuziastams.
LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Atostogos Lietuvoje“, jis supažindins su turizmo įdomybėmis ir naujovėmis, laukiančiomis kiekvienoje iš dešimties šalies apskričių.
„Suomija save vadina 1001 ežero, o Utenos apskritis (Ignalina, Molėtai, Utena, Zarasai ir Anykščiai) save pavadinome 1002 ežerų kraštu. Iš tiesų, savo apylinkėse suskaičiavome apie tūkstantį ežerų, žinoma, ne visi jie turi savo paplūdimius, atabradus, kai kurie jų – mažyčiai, užpelkėję, apjuosti aukštų žolių.
Tačiau joks kitas Lietuvos kraštas tiek ežerų neturi“, – teigia Utenos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Jasinevičienė. Apsistoti šiame krašte kviečia daugybė kaimo turizmo sodybų, kelios dešimtys stovyklaviečių, vilioja vandens pramogos.
„Ežerų kraštą vagoja dešimtys upių ir upeliukų, tad visame regione populiarus vandens turizmas, ypač baidarės. Utenos rajone esame parengę kelis maršrutus plaukti Šventosios upe („Gamtos paveldas iš vandens“, „Šventosios upe Lietuvoje“, „U3“).
Vienas įdomiausių maršrutų visame regione – „Utenos rajono upėmis ir ežerais“ per Aukštaitijos nacionalinio parko teritoriją, jo metu perplaukiama 14 ežerų, sujungtų įvairiausiais upeliais. Kartais plaukimas primena net savotišką orientacinį žaidimą, kai įplaukus į ežerą žvitri akis turi surasti upeliuką, kuriuo bus galima tęsti maršrutą“, – pasakoja R. Jasinevičienė.
Ignalinos rajone esančioje Palūšėje galima ne tik išsinuomoti baidarių, bet ir pasiplaukioti valtimi, jachta ar vienu iš pramoginių laivų, suteikiančiu galimybių kitaip pamatyti Aukštaitijos nacionalinio parko grožį. Viena įdomiausių pramogų – naktinis safaris baidarėmis.
Net po kelis baidarių, valčių ar irklenčių nuomos centrus rasite Molėtų apylinkėse, Zarasuose, kur taip pat veikia vandenlenčių ir vandens batutų parkas, Anykščiuose, Visagine. Be to, Molėtuose ir Anykščiuose taip pat yra vietų, kur smagiai laiką praleis vandenlenčių entuziastai.
Tai, ką būtina pamatyti Utenos apylinkėse:
– Dauniškio parkas su ežere esančiu grojančiu ir šviečiančiu fontanu;
– Utenos dvaras;
– Minčios vandens malūnas;
– Šeimyniškių atodanga ir konglomerato uola.
Itin vaizdingoje vietovėje, tarp Dauniškio ir Vyžuonaičio ežerų, įsikūręs Utenos miestas pasitinka užburiančia gamta. Kaip pasakoja R. Jasinevičienė, eidami 7 km per miestą vingiuojančia „Laimingų žmonių trasa“ įveiksite 10 tūkst. žingsnių, taip pat apeisite daugelį lankytinų miesto vietų, rasite, kur skaniai papietauti ar pasimėgauti desertu. Maršrutas baigiasi ties Senuoju Utenos paštu, kur lankėsi ir garsus prancūzų rašytojas Honore de Balzacas.
Mėgstantiesiems sklaidyti krašto istorijos puslapius ir daugiau sužinoti apie skirtingus šalies laikotarpius, anot Utenos TIC direktorės, bus įdomu apsilankyti Utenos muziejuose ar aludarystės pažinimo centre, o dviračių taku iš Utenos galima numinti iki Sirutėnų kaimelio, kur įsikūrusi Prieškario ūkininko sodyba su didžiule eksponatų kolekcija.
Kiek toliau už miesto – 18 ar 19 a. menantys etnografiniai kaimai, Bikuškio ir Jotaučių, Saldutiškio, Užpalių dvarai, septyni piliakalniai, Krokulės ir Varniškių (Aptiekos) šaltiniai, legendomis apipinti akmenys. „Daugelį minėtų objektų galima apžiūrėti pasirinkus vieną iš dviejų dviratininkams skirtų maršrutų – „Žavus Sudeikių kelias“ ir „Darnoje su gamta“ (šį kelią galima įveikti ir pėsčiomis), o keliaujantiesiems automobiliu sudarytas specialus vienos dienos maršrutas“, – pasakoja R. Jasinevičienė.
Tikriems gamtos mylėtojams ji pataria paklajoti Ąžuolijos pažintiniu taku: „Labiausiai jis patiks tikriems gamtos vaikams, kurie nori išvysti jos autentiką ir grožį: čia nėra nutiestų specialių medinių takų – reikės eiti mažai žmogaus paveiktu miško ruožu.“
Užklydusiesiems į Utenos apylinkes, pasak R. Jasinevičienės, tiesiog būtina apsilankyti apie 23 km nuo Utenos nutolusiame „Triušiukų slėnyje“ – čia jus pasitiks daugiau nei 50 skirtingų rūšių ilgaausių ir kiti slėnio gyventojai – povai, fazanai, stručiai, elniai, danieliai, nutrijos, alpakos, voverės ir kt.
„Slėnyje gyvenančius triušiukus galima paglostyti ir pavaišinti skanėstu, be to, galima sužinoti apie kiekvieną veislę. Šią vietą ypač mėgsta šeimos, nes čia išties labai jauku ir gera“, – pasakoja Utenos TIC vadovė.
Vos už 12 km nuo „Triušiukų slėnio“ yra Tauragnų miestelis, jame – giliausias Lietuvos ežeras Tauragnas. „Būtent iš čia kilusi mokslininkė, žolininkė, žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė, pusiau rimtai, pusiau juokais vadinusi save ragana. 2020-ieji paskelbti jos metais, tad tai yra puiki proga apsilankyti vienoje iš Tauragnų muziejaus rengiamų edukacijų, jose pasakojama apie žiniuonės gyvenimo peripetijas, taip pat mokomasi pažinti medžius, žoleles, iš kurių lankytojai gali išsivirti arbatos ar sriubos.
Pavasarį išeina labai skani patvorio karalienės dilgėlės sriuba, o kitais metų laikais verdamos daržovių ar grybų sriubos. Ypač gražu Tauragnuose pavasarį, kai pražysta žiniuonės E. Šimkūnaitės atminimui skirtas Gesės vyšnių sodas. Beje, Tauragnus galima vadinti vartais į Aukštaitijos nacionalinį parką ir Ignalinos kraštą“, – pasakoja R. Jasinevičienė.
Straipsnio tęsinys nuorodoje: https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/1177508/atostogos-lietuvoje-viskas-ka-reikia-zinoti-apie-1002-ezeru-krasta-utenos-apskriti?fbclid=IwAR1135NTlbI7Cf5mlH7ASZLyZUj2p2cqhD0uXd-igjAdeSWxVf9JgyyWSjY
Atsiliepimai