Kuktiškės

Utenos miestas ir miesteliai

Kuktiškės – aplink Vyžintos ir Kuksos upelius įsikūręs miestelis, seniūnijos centras. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose Kuktiškės paminėtos 1387 metais, kai Jogaila Kuktiškių apylinkes ir kitas vietoves padovanojo Vilniaus vyskupui. Vilniaus vyskupui Kuktiškės priklausė iki 1841 m. XVI a. minimas Kuktiškių dvaras. Kaimas iki XX a. pr. vadintas Kukutiškėmis. Miestelio pavadinimas tikriausiai yra hidroniminis, kilęs nuo miestelį vagojančio Kuksos upelio, nors liaudies etimologija Kuktiškių vardą sieja su paukščiu kukučiu. Legenda pasakoja, kad ant Kukurentos upelio kranto stovėjusi kunigaikščio Utenio Kukuraičio pilis. Žmonės valdovą vadinę Kukučiu, o vietovę – Kuktiškėmis. Pilis būdavo dažnai užpuolama priešų, todėl aplink Kuktiškes iki šių dienų išlikę daug pilkapių.
Pirmoji Kuktiškių Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčia (1) buvo pastatyta 1604 m. 1900 m. klebono K. Valiūno ir parapijiečių rūpesčiu bei lėšomis buvo pastatyta nauja ir dabar veikianti medinė bažnyčia. Bažnyčios šventoriuje stovi medinė varpinė, liaudies menininko A. Deveikio 1913 m. padarytas kryžius (1988 m. restauravo E. Bernotas, D. Maštavičiūtė, A. Martinaitytė, I. Šimelis). Šalia bažnyčios stovi Nepriklausomybės paminklas su arkangelo Mykolo skulptūra. Paminklas pastatytas 1930 m., 1948 m. nugriautas, 1991 m. atstatytas (skulptorius S. Žirgulis).
2008 m. miestelyje atidengtas stogastulpis kryždirbiui A. Deveikiui ir knygnešiui l. Misevičiui-Kuliešiui (2) (skulptorius S. Karanauskas), ženklina ypatingą vietą. Čia, savo sodyboje, 2010 m. kraštiečiai socialinių mokslų dr. A. Čiužas bei filologė E. Čiužienė įsteigė dviejų išskirtinių asmenybių atminimo muziejų-knygų prieglaudą. A. Deveikis (1818–1929) – žymiausias kryždirbys ir dievdirbys Utenos krašte, savo kūryba daręs įtaką kitiems šių apylinkių meistrams ir L. Misevičius-Kuliešius (1864–1931) – Utenos krašto knygnešys.
Vietos bendruomenės iniciatyva miestelyje kuriamas Kuktiškių skulptūrų parkas (3). 2005 ir 2008 m. Kuktiškių seniūnijos administracijos – Utenos kultūros centro Kuktiškių skyriaus skverą papuošė 12 skulptūrų. Tvenkinio pakrantėje stovi trys S. Karanausko sukurti stogastulpiai ir V. Šimonėlio sukurtos skulptūros, skirtos Kuktiškių miestelio sukaktims paminėti.
Kuktiškių kraštas saugo P. Daunio (1900-1962) – Lietuvos kariuomenės savanorio, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininko, lietuviškosios brailio abėcėlės sudarytojo, rašytojo, pianisto atminimą. P. Daunys gimė 1900 m. Paneveržyje (Kuktiškių valsčius), mirė 1962 m. Kaune. Žymiojo kraštiečio atminimui Paneveržio k. pastatytas stogastulpis (4) (aut. P. Kaziūnas), ant kurio yra užrašas Brailio raštu, primenantis, kad P. Daunys – aklųjų švietimo pradininkas Lietuvoje.
Pažinkime Kuktiškes ir jų apylinkes!

ŽEMĖLAPIS

Atsiliepimai

Komentuoti