Kunigo S. Gimžausko gimtinės vieta

Paminklai

Poetas, švietėjas, lietuvybės puoselėtojas, vienas iš vyskupo Motiejaus Valančiaus sekėjų blaivybės skleidimo ir knygnešystės darbe, kunigas Silvestras Gimžauskas gimė 1845 m. Kirdeikiuose (Linkmenų valsčius). 1876 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją. 1877–1878 m. studijas tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje, bet dėl ligos iš jos išstojo. 1890 m. parengė pirmą patriotinį lietuvišką atsišaukimą, išspausdintą JAV, kuriame ragino brolius lietuvninkus neleisti vaikų į nelietuviškas mokyklas, mylėti ir ginti lietuvišką kalbą. Leido eilėraščių bei publicistines knygeles. Dirbo vikaru Želudke (Lydos aps., Gudija), Žiežmariuose, Vidiškėse. Nuo 1883 m. Kietaviškių, 1884–1893 m. – Valkininkų klebonas. Žiežmariuose buvo įsirengęs pogrindinę lietuviškos spaudos slėptuvę. Iš čia pasiimdavo knygų ir dirbdamas kitose Vilnijos parapijose. Dirbdamas Vilnijos parapijose buvo aktyvus švietėjas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, lietuvybės puoselėtojas, priešinęsis polonizacijai. Ypač aktyviai organizavo spaudos platinimą Valkininkuose: globojo apie 50 knygnešių ir spaudos platintojų, kūrė slaptas daraktorių mokyklas, jas visokeriopai rėmė, kontroliavo jų darbą. Valkininkai tapo didžiausiu lietuviškos spaudos platinimo centru visoje Vilniaus gubernijoje. 1893 m. perkeltas vikaru į Giedraičius, vėliau – į Bagaslaviškį (kaip altaristas). Mirė 1897 m. Varšuvoje (Lenkija), kur buvo nuvykęs gydytis akmenligės. Palaidotas Lenkijoje, kapas nežinimas. Kirdeikių parapijos įkūrėjo kun. J. Breivos rūpesčiu Kirdeikiuose pastatyti ir 1936 m. pašventinti kun. S. Gimžausko vardo parapijos namai, kuriuose buvo skaitykla, vyko labai aktyvus kultūrinis gyvenimas. Kun. S. Gimžausko gimtosios sodybos vietoje 1988 m. pastatytas stogastulpis (skulptorius S. Karanauskas), o namas perkeltas į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse (Kaišiadorių r.). Gatvė, kurioje stovėjo gimtoji kunigo sodyba, pavadinta S. Gimžausko vardu.

Atsiliepimai

Komentuoti