Leliūnai

Utenos miestas ir miesteliai

Leliūnai – abipus istorinio pašto kelio, o dabar – magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, įsikūręs miestelis, seniūnijos centras. Leliūnų pradžia sietina su dvaru, kuris minimas XVII a. Pavadinimas kilęs nuo žodžio „liūnas“, o „le“ pridėjęs atsitikimas, kai tame liūne nuskendusi prancūziškai kalbėjusi dvaro ponia. Augti miestelis pradėjo per jį nutiesus senąjį traktą Sankt Peterburgas–Varšuva. Tad neatsitiktinai Leliūnų herbe vaizduojamas auksinis kelias žaliame fone. Stilizuotų vargonų detalė herbe simbolizuoja garsiuosius Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčios (1) vargonus. Pirmoji bažnyčia Leliūnuose pastatyta 1698 m. 1788 m. Leliūnų dvaro savininkas J. Pomarnackas pastatė antrą bažnyčią. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1905 m. (projekto aut. Pakalnių dvaro savininkas, inžinierius A. Kulieša). 1913 m. kun. A. Masaičio rūpesčiu į bažnyčią atgabenti Karaliaučiuje pagaminti 21 registro vargonai (aut. E. Goebel). XX a. pradžioje šie vargonai buvo vieni pirmųjų pneumatinių vargonų Lietuvoje, dabar – vieni geriausių šalies senųjų instrumentų.
Miestelį garsina ir 2001 m. įkurtas Utenos kraštotyros muziejaus padalinys Vytauto Valiušio keramikos muziejus (2) – vienintelis tokios apimties keramikos muziejus Lietuvoje.
Žodžiais „Trys piliakalniai juosia Leliūnus“ prasidedantis Leliūnų himnas primena apie gilią šio krašto praeitį, tarsi kviesdamas aplankyti senuosius jos liudininkus. Narkūnų piliakalnis (3) yra vienas ryškiausių viso Utenos krašto simbolių. Žmonių čia gyventa nuo žilos senovės – piliakalnis liudija net I tūkst. pr. Kr. pr. – II a. ir XIV–XV a. pr. istoriją. Spėjama, kad ant piliakalnio stovėjo Nalšios kunigaikščio Daumanto pilis, prie kurios kūrėsi gyvenvietė, davusi užuomazgą Utenos miestui. Pilį 1433 m. sudegino Livonijos ordinas. Tada gyvenvietė ir perkelta į dabartinę, ūkiniu požiūriu patogesnę vietą. Sūngailiškio piliakalnis (8) mena I tūkst. pradžią. Vidinksto ežero pietvakariniame krante stūksantis Pakalnių piliakalnis (4) datuojamas I tūkst. pr. Kr. II p. – II tūkst. po Kr. pr. Piliakalnio aikštelėje 1918 m. pastatytas kryžius (atstatytas 1989 m. ir 1998 m.), yra 4 partizanų kapai. Išlikę žmonių pasakojimai, jog piliakalnį žmonės geležinėm kepurėm supylė, kad piliakalnyje yra kažkas – bažnyčia ar pilis užpilta, ir kad per Velykas kalnas atsiverdavo, o aplink jį vaikščiodavo žmonės, matydavosi, jog ant piliakalnio ir laukuose degdavo auksas...
Pakalnių Švč. Trejybės bažnyčios (6) istorija siekia XVIII a. vid., kai Pakalnių dvaro savininkas A. Kulieša pastatė medinę bažnyčią. Kai ji sunyko ir buvo nugriauta, jos vietoje 1906 m. kun. J. Kazlauskas su parapijiečiais pastatė kitą medinę bažnyčią, kuri 2000 m. sudegė. Kun. K. Balsio, parapijiečių ir rėmėjų pastangomis pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Ilgą laiką Pakalnių žmonės didžiavosi, kad jų medinė bažnytėlė – viena seniausių Utenos krašte, o dabar didžiuojasi, kad bažnyčia yra viena naujausių. Šalia naujosios bažnyčios tebestovi ir senoji per gaisrą išlikusi medinė varpinė. XIX a. pab. – XX a. pr. priešais bažnyčią pastatyta mūrinė trijų tarpsnių Pakalnių koplytėlė (5). Koplytėlės nišose stovėjusios XIX a. sukurtos medinės skulptūros: „Nukryžiuotasis“, „Lurdo Marija“ ir „Šv. Juozapas“. Dviems skulptūroms dingus, šiuo metu koplytėlę puošia skulptūros „Šv. Juozapas“ ir „Švč. Mergelės Marijos Širdis“.
Istorijos gerbėjai keliaudami buvusiu pašto keliu, gali stabtelėti prie Jasonių dvaro senųjų kapinių (7) ir aplankyti archeologo P. Vilčinsko kapą (7). Jasonių dvaro savininkas P. Vilčinskas (1796–1859) – vienas pirmųjų Lietuvos archeologų, dalis jo surinktų archeologinių dirbinių saugomi į Ermitaže, Sankt Peterburge. Kapinaitėse 1984 m. pastatytas žymaus tautodailininko – medžio skulptoriaus St. Karanausko išdrožtas stogastulpis.
Kelyje A14 Vilnius–Utena dėmesį traukia įspūdingas ženklas-rodyklė partizanui A. Kraujeliui atminti (9). 2014 m. įrengtas, skulptoriaus, Nacionalinės premijos laureto V. Urbanavičiaus sukurtas monumentalus kūrinys nukreipia į paskutiniojo Aukštaitijos partizano slapstymosi ir žūties vietą Papiškių k.
Gamtos mylėtojus kviečia Ąžuolijos draustinio mokomasis gamtos takas (10). Ąžuolijos miškas užima 305 ha plotą. 2001 m. 68,2 ha ploto ąžuolyno dalis paskelbta Utenos r. savivaldybės saugoma teritorija. Čia įrengtas apie 4 km ilgio mokomasis takas, kuriuo eidami lankytojai susipažįsta su seno lapuočių miško ir natūralaus upelio gamtine įvairove, o stotelėse gali atlikti užduotis.
Pažinkime Leliūnus ir jų apylinkes!

ŽEMĖLAPIS

Atsiliepimai

Komentuoti