Sinagogos

Maldos namai

Kontaktai

Adresas:

Utenos žydų bendruomenės šaknys siekia XVI–XVII a. Žydų religijos, kultūros, papročių, tradicijų puoselėjimo vieta buvo sinagogos. Sinagoga – graikų kilmės žodis, hebrajų kalba ji vadinama beit kneset, tai reiškia susirinkimų namai. Taigi sinagoga – tai ne tik religinis, bet visuomeninis pastatas, kuriame vyksta bendruomenės susirinkimai, bendrai meldžiamasi ir mokomasi (studijuojama Tora).
Utenoje buvo septynios sinagogos, nes pagal įstatymus 80-čiai žydų namų leista statytis sinagogą, o 30-čiai namų – maldos namus (kloizą).

Utenio aikštėje, atokiau nuo centro, viena šalia kitos stovėjo net trys sinagogos.

Didžioji sinagoga, statyta apie 1862 m., buvo medinė, 1895 m. perstatyta į mūrinę su įstiklintais arkiniais langais. Sinagoga atnaujinta apie 1935 m., sumūrytas priestatas. Sinagogos išorės ir vidaus atnaujinimo darbus atliko uteniškis skulptorius Itzhakas (Izaokas) Jofė, baigęs Kauno meno mokyklą.
Dviejų fasadų frontonus puošė vitražiniai langai su šešiakampe Dovydo žvaigžde, dar vadinama Dovydo skydu – žydų tautos vilties ir ateities ženklu.
Vieną iš frontono langų puslankiu juosė stiuko apdailos hebrajiškas įrašas su citata iš Skaičių knygos 24,5: „Kokios puikios tavo palapinės, Jokūbai, tavo buveinės, Izraeli!“. Šonuose nulipdyti du piliastrai, simbolizuojantys Jeruzalės šventyklos kolonas Jachiną ir Boazą, primenančius Maldos ir Ašarų vartus.
Išlikusiose sinagogos interjero nuotraukose užfiksuotas aron kodešas (hebr. šventoji skrynia), tai Toros ritinių saugojimo spinta. Aron kodešas uždengtas aksomo užuolaidomis, kurių centre išsiuvinėta Dovydo žvaigždė. Aron kodešo šonuose stiebiasi 4 kolonos, apipintos vynuogienojais tarsi medžių kamienai – tai Rojaus sodo motyvas. Viršuje įtaisytos 4 vazos su svyrančiomis prisirpusių vynuogių kekėmis byloja apie gyvenimo pilnatvę.

Tarp vazų ant užpakalinių letenų stovintys liūtai laiko Sandoros (Įstatymo) plokštes, vainikuotas karūna. Liūtai simbolizuoja jėgą ir didybę, teisingumą ir teismą. Senajame Testamente Karalių knygoje (Melacim) minimi liūtai puošę karaliaus Saliamono sostą ir Jeruzalės šventyklą. Karūna primena apie garbę, karalystę ir kilnumą.
Prie aron kodešo pastatytas amudas – maldų knygos stovas. Amude įmontuotos žvakidės žvakėms įstatyti. Stovo centre liūtai letenose laiko skydą su įrašytu Dievo vardu. Viršutinė amudo dalis papuošta augaliniais ornamentais, laiminančiais delnais ir paukščiais. Giedantis ir skrendantis paukštis žydų raštijoje ir mene prilyginamas Dievą garbinančiai žmogaus sielai.
Kartais į Uteną rabinų kvietimu atvykdavo žinomi pamokslininkai (magidai), sinagogoje susirinkusiems tikintiesiems, jie skaitydavo paskaitas. Apie 1936 m. Utenoje apsilankė garsus kantorius (giedotojas) Mikaelis Aleksandrovičius. Pasiklausyti jo atliekamų giesmių susirinko daugybė žmonių. Didžioji sinagoga buvo sausakimša, žmonės spietėsi koridoriuje, ant laiptų, kieme.
Didžioji sinagoga veikė iki II-ojo pasaulinio karo. Pastatas nukentėjo per karą, vėliau buvo suremintuotas ir jame įsikūrė įvairios įstaigos. Šiuo metu sinagogos pastatas perstatytas, jame veikia hemodializės centras (Rinkos g. 6, Utena).
 

Beit midrašas (Baltoji sinagoga). Prie Didžiosios sinagogos XIX a. pabaigoje pastatyta mūrinė Baltoji sinagoga, vadinama Beit Midrašu. Didžioji sinagoga buvo nešildoma, todėl žiemą šabo ir kitų švenčių metų susirinkimai vykdavo Beit Midraše. I-ojo pasaulinio karo metu šioje sinagogoje veikė vokiečių karinės administracijos įstaiga. Pastatas sugriautas per II-ąjį pasaulinį karą, dabar jo vietoje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė (tarp Ežero g. pradžios ir Rinkos a.).
 

Kloizas. Šalia šių dviejų sinagogų Utenio aikštės ir Ežero g. sankirtoje po 1890 m. gaisro pastatyta trečioji mūrinė sinagoga, vadinama kloizu. Iki šių dienų fasade išliko sinagogai būdingų elementų – tai stačiakampio formos išgaubimas išorinėje sienoje, žymintis Aron kodešo – šventųjų ritinių saugyklos vietą viduje. Virš išgaubimo du iškilūs piliastrai byloja apie Jeruzalės šventyklos kolonas Jachiną ir Boazą. Dabar buvusio kloizo pastate veikia Teisinių paslaugų kontora (Ežero g. 2, Utena).



Chasidų sinagoga. Ežero g. stovėjo medinė chasidų sinagoga. Manoma, kad ji irgi pastatyta XIX a. pabaigoje, nes užfiksuota 1916 m. nuotraukoje tarp kitų namų. Chasidai (hebr. hasid – dievobaimingas) judėjų religinis sambūris, kuris ypatingą svarbą teikė maldingam gyvenimo būdui, o ne Toros ir Talmudo studijoms.
Utenos chasidų bendruomenė nebuvo gausi, tačiau ir į ją atvykdavo iškilūs pamokslininkai. Jų maldų pasiklausyti susirinkdavo ir chasidai, ir tikintieji iš kitų sinagogų. Chasidų sinagogoje tilpdavo labai nedaug žmonių, todėl nepatekusieji į vidų klausydavosi maldos pro atvirus sinagogos langus.
Per “Simchat Tora” (Toros dovanojimo) šventę vaikai ir jaunimas lakstydavo iš vienos sinagogos į kitą, norėdami įsijungti į šventinius ratelius, pašokti su Toros nešėjais ir paliesti šventuosius ritinius.


Sinagoga Kauno g. Už dabartinio UAB „Utenos prekyba“ pastato (Kauno g. 14, Utena) vidiniame kieme, toliau nuo gatvės stovėjo maža raudonų plytų sinagoga su užrašu Ohel Yitzcak Meir Sharfstein (Izaoko Mejerio Šarfšteino sinagoga). Ją dar vadino Peše Judes kloizu. Langai buvo papuošti vitražais su Dovydo žvaigždėmis. Šioje sinagogoje meldėsi amatininkai. Po II-ojo pasaulinio karo šiame pastate įsikūrė kepykla, kurioje buvo kepama duona sovietinių karininkų šeimoms. Vėliau kloizas nugriautas, plytos panaudotos kitų pastatų statybai.


Rabinų Aizenštatų dinastijos namas. Utenos rabinas Abraomas Aizenštatas (1813-1868) – veikalo „Pitche Teshuva“ autorius. „Pitche Teshuva“ pirmąkart išleistas Vilniuje 1834 m., vėliau papildytas naujais skyriais ir susilaukė 6 leidimų. Abraomo Aizenštato sūnus Benjaminas Aizenštatas (1838-1920) rabinavo Utenoje 52 metus, parašė kūrinį „Masaot Binyamin“ („Benjamino kelionės“). Benjaminas Aizenštatas ir jo žmona Rachelė palaidoti Utenos Šilinės kapinėse. 1920 m. Utenos ješiva (žydų vaikinų religinė mokykla) šio rabino garbei buvo pavadinta jo vardu “Benjamino karūna”. Benjamino Aizenštato sūnus Abraomas Aizenštatas (1871-1939) taip pat tapo Utenos rabinu ir rabinavo 19 metų (iki mirties). Rabinų Aizenštatų namas neišliko, jo vietoje pastatytas naujas gyvenamasis namas (Ežero g. 4).

Atsiliepimai

Komentuoti