Stogastulpis kryždirbiui A. Deveikiui ir knygnešiui L. Misevičiui-Kuliešiui

Paminklai

Stogastulpis skirtas XIX a. pab. ir XX a. pr. Rytų Aukštaitijos kryždirbiui ir dievdirbiui Antanui Deveikiui ir knygnešiui Liudvikui Misevičiui-Kuliešiui atminti.
A. Deveikis (1819–1929) – žymiausias kryždirbys ir dievdirbys Utenos krašte, savo kūryba daręs įtaką kitiems šių apylinkių meistrams. Sukūrė ornamentuotų ir neornamentuotais stiebais kryžių, stogastulpių. Kryžiai masyvūs, liemens ir šakų kraštai gausiai puošti drožiniais, kryžmų galai trilapio formos, jų centre – koplytėlė su saulės, pusmėnulio, kryželio kompozicija viršuje ir angeliukais kampuose. Sukūrė Šv. Jono Nepomuko, Jėzaus Nazariečio, Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos, angelų skulptūrų. Skulptūros masyvios, kresnų proporcijų, figūroms būdinga liaudiškas tipažas. Apie 1913 išdrožė Arkangelo Mykolo skulptūrą Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčiai, kryžių, stovintį Kuktiškių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje (kūriniai įtraukti į Kultūros vertybių registrą). Kūrinių turi Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Utenos kraštotyros muziejus. Kryždirbys A. Deveikis palaidotas Pakalnių kapinėse (Utenos r.), kapas nežinomas.
Utenos krašto knygnešys L. Misevičius-Kuliešius (1848–1933) knygas dalino daugiavaikių šeimų vaikams, ragino mokytis. Jam didelę įtaką darė M. Valančiaus švietėjiškos idėjos. Kurį laiką gyveno kartu su meistru A. Deveikiu jo Kuktiškėse pastatytoje trobelėje. Knygnešys L. Misevičius-Kuliešius palaidotas Kuktiškių kapinėse. 2010 m. namelyje, kuriame gyveno du šio krašto šviesuoliai, kraštiečiai socialinių mokslų dr. Antanas Čiužas bei filologė Elenos Čiužienė įkūrė kryždirbio A. Deveikio ir knygnešio L. Misevičiaus-Kuliešiaus atminimo muziejų-knygų prieglaudą. Namelio kieme 2008 m. atidengtas ąžuolinis kryždirbio ir knygnešio atminimo stogastulpis, sukurtas žymaus tautodailininko – medžio skulptoriaus Stasio Karanausko.

Atsiliepimai

Komentuoti