Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Maldos namai

Įvairūs šaltiniai Sudeikių bažnyčios priešistorę aprašo ir jos fundatorius nurodo skirtingai. O tautosakoje pasakojama, kad sudegus Bikuškio bažnyčiai, Degsnio ir Bikuškio dvarų savininkai buvo pasiryžę statyti didelę bažnyčią, tik niekaip negalėję susitarti dėl jos vietos. Abu dvarininkai norėję, kad bažnyčia būtų arčiau jo dvaro. Galiausiai susitarę vienu metu išjoti iš savo dvarų, o kur jų keliai susikirs, ten ir statysią bažnyčią. Ir susitikę jiedu ant Sudeikių kalnelio, kur Tikėjimo namai ir iškilę... Dar pasakojama, kad bažnyčios statybai reikėję labai daug akmenų, tad vežti jie iš visų aplinkinių kaimų, net aukuro akmenys nuo Alkų kalno... Sudeikiuose dabartinė mūrinė klasicistinio stiliaus bažnyčia pastatyta 1825 m. Vėliau bažnyčia įgavo baroko bruožų. 1933 m. naujai išdekoruotas bažnyčios vidus. 1939 m. pastatyta medinė varpinė. Per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjusi bažnyčia pokario metais suremontuota. Šiandien bažnyčios stogą puošia penki meniškai nukalti ažūriniai kryžiai, kurių autoriai – buvę plačiai žinomi parapijiečiai, broliai kalviai Balys (1886–1963) ir Povilas (1903–1994) Petrulioniai iš Antandrajos kaimo. Sudeikių bažnyčia, neturėdama bokštų, išsiskiria iš daugumos bažnyčių. Jos viduje nėra ir kolonų. Bažnyčios šventorių juosia tvora, kurioje galima pamatyti du aukuro akmenis su dubenimis – tai valstybės saugomos kultūros vertybės. Šventoriuje galima aplankyti 1920–1921 m. Sudeikiuose klebonavusio ir mirusio kunigo, poeto, vertėjo Juozo Šnapščio-Margalio (1877–1921) kapą. Taip pat 1995 m. perlaidoto iš Sudeikių kilusio, Bostone (JAV) mirusio filosofo dr. Juozo Girniaus (1915–1994) kapą.

Atsiliepimai

Komentuoti