Utena

Utenos miestas ir miesteliai

Kontaktai

Utena, vienas seniausių Lietuvos vietovardžių, istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1261 m. Senoji Utena su pilimi ant Narkūnų piliakalnio neišliko, tačiau laikui bėgant įsikūrė prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro dabartinėje vietoje. Dvaro valdytojams ir savininkams keičiantis, paskutinis dvarą įsigijo Aleksandras Balcevičius, XIX a. pab. pastatęs iki šių dienų išlikusius Utenos dvaro sodybos rūmus (1), ūkio pastatus, užveisęs sodus. 1907 m. įkūrus Lietuvos švietimo ,,Saulės“ draugijos Utenos skyrių, buvusiame dvare šimtmetį veikė švietimo įstaigos. Pasikeitę dvaro rūmai tapo Utenos švietimo simboliu ir ženklina dabartinio miesto ištakas.
XVI–XVII a. sandūroje Utena perplanuota pagal stačiakampį planą, jos centre sukurta turgaus aikštė. Dabar centrinė miesto aikštė (2), pavadinta legendinio Utenos įkūrėjo kunigaikščio Utenio vardu, kartu su Rinkos aikšte (3) žymi senamiestį. Čia, Utenos žydų bendruomenę menančiuose pastatuose, įkurtas archeologo A. Namiko stebuklu vadinamas Utenos kraštotyros muziejus (4).
XIX a. pr. tiesiant pašto kelią Sankt Peterburgas–Varšuva, jo viduryje atsidūrusiai Utenai teko reikšmingas vaidmuo, paskatinęs miesto augimą. 1835 m. Utenoje iškilo klasicistinių formų pašto stoties pastatai (architektas prof. V. Ričelis). Senoji pašto stotis veikė iki 1992 m. Dabar Pašto stoties statinių kompleksas (5) yra seniausi mūro pastatai, išlikę gaisrų ir karų niokotame mieste.
1934 m. Utenoje šalia trakto pastačius Dr. J. Basanavičiaus paminklą (6) (aut. B. Plungė), šio kelio atkarpa mieste pavadinta J. Basanavičiaus gatve. Istorinį kelią žyminti skulptūra „Belaukiant kelionės“ (7) (aut. A. Ališanka) kviečia prisėsti ir apglėbia. Originalus kūrinys tampa išbaigtu tik kartu su įsėdusiu žmogumi. Skulptūra „Vaivorykštė“ (8) (aut. V. Urbanavičius) – avangardinio stiliaus J. Basanavičiaus gatvės puošmena, suverta iš daugiau nei 100 akmenų, 4 metrų aukštyje prilaikoma daugiau nei 4 t sveriančių metalo stipinų.
Sudėtingą šalies istorijos paveikslo šviesotamsą – XIX a. technologinę pažangą ir XX a. trėmimus – atspindi senojoje siaurojo geležinkelio stotyje įkurtas Laisvės kovų muziejus (9).
Žvilgsnį į dangų pakelia raudonuojantys miesto bažnyčių bokštai. Utenos Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčia (10), pagal prof. S. Lukoševičiaus projektą pastatyta 1884 m. istorizmo stiliumi, didžiuojasi centrinį frontoną puošiančia skulptūra „Trimituojantis Angelas“ (aut. A. Deveikis). Per didįjį 1879 m. miesto gaisrą išlikusi mūrinė varpinė pastatyta 1865 m. 2004 m. iškilusi Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia (11) (architektai R. Krištapavičius ir M. Jamantas) architektūros formomis atkartoja Dievo apvaizdos simbolį. Sakralinės erdvės iškilmingumą sustiprina prof. K. Morkūno sukurti vitražai. Kryžiaus kelio stotis atvaizduoti langų vitražuose – meninis sprendimas, neturintis analogo Lietuvoje. Baltumu švytinti Utenos Švč. Marijos Kankinių karalienės koplyčia (12) (architektai A. Kuras ir A. Remeikis) yra tapusi vienu iš Utenos miesto simbolių. Koplyčia įamžina už Lietuvos laisvę žuvusių kovotojų atminimą. 2012 m. Utenoje pradėtas kurti Dievo Apvaizdos seserų vienuolynas (13).
Dabartinė Utena tituluojama Laimės miestu. Tai išvystytos pramonės ir Utenos regiono, žinomo kaip „1002 ežerų kraštas“, centras. Tarp dviejų ežerų ir penkių upelių įsikūrusi, į Utenos (Klovinių) tvenkinio pakrantę (14) atsirėmusi Utena didžiuojasi kraštovaizdžiu, kurio tvarkymas miestui pelnė ne vieną apdovanojimą ir pripažintas vienu iš geriausių pavyzdžių Europoje. Visą miestą jungia vientisas „žaliasis koridorius“ – Miesto sodo (15), Vyžuonos (16), Krašuonos (17) ir Dauniškio parkai (18). Vasarą miesto svečius sveikina ir uteniškius suburia grojantis ir šokantis fontanas (18) su vandens ekranu, Dauniškio ežere įrengtas 750-ojo Utenos gimtadienio proga. Praleisti laiką prie ežero siūlo ir Vyžuonaičio parkas (19).
Lyg mažojo broliuko vasarišku šokiu Dauniškio ežero pakrantėje džiugina Utenos kultūros centro fontanas (20). Pasigrožėti uteniškių ir kitų menininkų kūryba visais metų laikais kviečia Utenos kultūros centro stiklo galerija (20) ir A. Driuko muzikinė galerija (21).
Pažinkime Uteną!

ŽEMĖLAPIS

Atsiliepimai

Komentuoti