Utena

Utenos miestas ir miesteliai

Kontaktai

Utena – vienas seniausių Lietuvos vietovardžių, istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1261 m. Senoji Utena su pilimi ant Narkūnų piliakalnio neišliko, tačiau laikui bėgant įsikūrė prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro dabartinėje vietoje. Dvaro valdytojams ir savininkams keičiantis, paskutinysis dvarą įsigijo Aleksandras Balcevičius, XIX a. pab. pastatęs iki šių dienų išlikusius Utenos dvaro sodybos rūmus, ūkio pastatus, užveisęs sodus. 1907 m. įkūrus Lietuvos švietimo „Saulės“ draugijos Utenos skyrių, buvusiame dvare šimtmetį veikė švietimo įstaigos. Pasikeitę dvaro rūmai tapo Utenos švietimo simboliu ir ženklina dabartinio miesto ištakas. XVI–XVII a. sandūroje Utena perplanuota pagal stačiakampį planą, jos centre sukurta turgaus aikštė. Dabar centrinė miesto aikštė, pavadinta legendinio Utenos įkūrėjo kunigaikščio Utenio vardu, kartu su Rinkos aikšte, žymi senamiestį. Čia, Utenos žydų bendruomenę menančiuose pastatuose, įkurtas archeologo A. Namiko stebuklu vadinamas Utenos kraštotyros muziejus. XIX a. pr. tiesiant pašto kelią Sankt Peterburgas–Varšuva, jo viduryje atsidūrusiai Utenai teko reikšmingas vaidmuo, paskatinęs miesto augimą. 1835 m. Utenoje iškilo klasicistinių formų pašto stoties pastatai (architektas prof. V. Ričelis). Senoji pašto stotis veikė iki 1992 m. Dabar Pašto stoties statinių kompleksas yra seniausi mūro pastatai, išlikę gaisrų ir karų niokotame mieste. 1934 m. Utenoje šalia trakto pastačius Dr. J. Basanavičiaus paminklą (aut. B. Plungė), šio kelio atkarpa mieste pavadinta J. Basanavičiaus gatve. Istorinį kelią įamžinanti skulptūra „Belaukiant kelionės“ (aut. A. Ališanka) kviečia keliautojus prisėsti joje. Originalus kūrinys tampa išbaigtu tik kartu su įsėdusiu žmogumi. Sudėtingą šalies istorijos paveikslo šviesotamsą – XIX a. technologinę pažangą ir XX a. trėmimus – atspindi senojoje siaurojo geležinkelio stotyje įkurtas Laisvės kovų muziejus. Žvilgsnį į dangų pakelia raudonuojantys miesto bažnyčių bokštai. Utenos Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčia – istorizmo stiliaus, pagal prof. S. Lukoševičiaus projektą pastatyta 1884 m. – didžiuojasi centrinį frontoną puošiančia skulptūra „Trimituojantis Angelas“ (aut. A. Deveikis). Per didįjį 1879 m. miesto gaisrą išlikusi mūrinė varpinė pastatyta 1865 m. 2004 m. iškilusi Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia (architektai R. Krištapavičius ir M. Jamantas) architektūros formomis atkartoja Dievo apvaizdos simbolį. Sakralinės erdvės iškilmingumą sustiprina prof. K. Morkūno sukurti vitražai. Kryžiaus kelio stotis atvaizduoti langų vitražuose – meninis sprendimas, neturintis analogo Lietuvoje. 2012 m. Utenoje pradėtas kurti Dievo Apvaizdos seserų vienuolynas. Dabartinė Utena tituluojama Laimės miestu. Tai išvystytos pramonės ir Utenos regiono, žinomo kaip „1002 ežerų kraštas“, centras. Tarp dviejų ežerų ir penkių upelių įsikūrusi, į dirbtinio ežero krantą atsirėmusi Utena didžiuojasi kraštovaizdžiu, kurio tvarkymas miestui pelnė ne vieną apdovanojimą ir pripažintas vienu iš geriausių pavyzdžių Europoje. Miestą galima pereiti į vientisą žaliąjį koridorių sujungtais Miesto sodo, Vyžuonos, Krašuonos ir Dauniškio parkais. Vasarą miesto svečius sveikina ir uteniškius suburia grojantis ir šokantis fontanas su vandens ekranu, Dauniškio ežere įrengtas 750-ojo Utenos gimtadienio proga. Pažinkime Uteną!

Atsiliepimai

Komentuoti