Utenos seniūnija

Utenos miestas ir miesteliai

Kontaktai

Pietryčiuose Utenos miestas savo vartus atveria į teritoriją, priskiriamą Utenos seniūnijai. Prie rytinių miesto vartų tyvuliuoja vaizdingas Utenos (Klovinių) tvenkinys, pasitinkantis ir išlydintis keliautojus magistraliniame kelyje A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis. Šio kelio pirmtaku – istoriniu traktu Sankt Peterburgas–Varšuva pro Utenos arklių pašto stotį keliavo ir į šias apylinkes žvelgė Rusijos carai, rašytojas O. de Balzakas, dailininkas I. Repinas, kun. A. Baranauskas, dr. J. Basanavičius. Ir dabar šis kraštas kviečia keliauti ir atrasti čionykštę Aukštaitiją!
Istorinių vietų lankytojai keliaudami buvusiu pašto keliu, gali stabtelėti prie I tūkstantmečio pradžia datuojamo Vaikutėnų piliakalnio (1). Pro buvusį Utenos dvarą vedančiu keliu vykstant pietų kryptimi, galima užsukti į gilią praeitį menantį Griūčių kaimą – archeologinės ekspedicijos metu (1985 m.) šioje vietovėje rastas XV a. senkapis. Griūčių k. senosiose kapinėse (4) stovi kryžius su žymiausio Aukštaitijos dievdirbio A. Deveikio išdrožtomis Nukryžiuotojo ir Marijos skulptūromis, palaidota Kryželių dvaro ponia E. Krzycka (1827–1860), pokario metais nužudytas partizanas B. Gorskas (1913–1945). Papiškių kaimas liudija paskutinio Aukštaitijos partizano slapstymosi ir žūties istoriją. Čia 1960–1965 m. partizanų globėjų A. ir O. Pinkevičių sodyboje įrengtame bunkeryje gyveno ir per KGB surengtą karinę operaciją žuvo partizanas A. Kraujelis–Siaubūnas. 2014 m. prie magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena įrengtas skulptoriaus V. Urbanavičiaus sukurtas monumentalus atminimo įamžinimo ženklas–rodyklė nukreipia į žinomo Lietuvos partizano A. Kraujelio–Siaubūno žūties vietą (2). Puodžių kaimas – Lietuvos teatro veikėjo A. Jasūdžio gimtinė (6). Lietuvių bendruomenės Sankt Peterburge švietėjas ir kultūrintojas, teatro kūrėjas, aktorius A. Jasūdis gimė 1878 m. 1898–1921 m. gyveno Sankt Peterburge (Rusija). Mirė 1963 m. Užupėje, palaidotas Nevarėnuose (Telšių r.). 2003 m. minint A. Jasūdžio 125-ąsias gimimo metines, jo gimtojoje sodyboje įrengta atminimo lenta. Vienas moderniausių XX a. lietuvių poetų, vertėjas, literatūros kritikas, Nacionalinės premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras A. Nyka-Niliūnas (Čipkus) gimė 1919 m. Nemeikščiuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, ilgą laiką gyveno Baltimorėje (JAV), kur 2015 m. mirė. Palaidotas Utenos senosiose kapinėse. 2016 m. Nemeikščiuose atidengtas tautodailininko A. Kamliausko sukurtas stogastulpis poetui A. Nyka-Niliūnui (5). Sakraliąja medine architektūra besidomintys keliautojai gali susipažinti su dviem šio krašto bažnyčiomis. 1917 m. pastatyta Spitrėnų Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčia (7) (projekto autorius – studentas Pr. Gineitis) yra vienabokštė, pusiau kryžminio plano (20 × 11 m), šalia jos – medinė varpinė. 1940 m. pastatyta Biliakiemio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (3) (projekto autorius – inžinierius Pr. Indriūnas) – vienas iš nedaugelio gerai išsilaikiusių modernizmo (funkcionalizmo) stiliaus sakralinių pastatų Lietuvoje. Karkasinė bažnyčia stovi ant aukšto akmens mūro cokolio, yra stačiakampio plano (25×10 m), trinavė, bazilikinė su dviem šoninėm zakristijom ir trisiene apside. Bažnyčioje pritaikytas netradicinis, modernus sprendimas – ant dešiniosios zakristijos užstatytas 18 m bokštas–varpinė. Kukliame bažnyčios interjere išsiskiria sakykla su šventųjų skulptūrėlėmis. Pagrindinis altorius neoklasicistinio stiliaus su Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslu centrinėje dalyje.
Pažinkime Utenos seniūnijoje telpantį Aukštaitijos kraštelį!

ŽEMĖLAPIS

Atsiliepimai

Komentuoti