Rugpjūčio 21 d. Utenos turizmo informacijos centras surengė išvykstamąjį seminarą apie Lėtajį turizmą. Į Ukmergės kraštą vyko bendruomenių atstovai, Kultūros centro, muziejų, bibliotekų ir verslo atstovai.
Lėtasis judėjimas Lietuvoje dar mažai girdėtas terminas, tačiau Europoje jau keletą dešimtmečių gyvuoja lėtojo maitinimo, lėtų pinigų, lėtojo vaikų auklėjimo, lėtojo miesto, lėtojo gyvenimo būdo idėjos ir jų koncepcijų įgyvendinimas. Visa lėtojo judėjimo esmė – tvarumas, darnumas ir sąžininga prekyba. Didelis dėmesys kreipiamas į autentikos ir tapatybės išsaugojimą, į darnų vystymąsi ir gyvenimo kokybę, smulkaus verslo palaikymą ir trumpųjų maisto grandinių užtikrinimą. Lėtasis judėjimas apima beveik visas gyvenimo ir verslo sritis. Ne išimtis ir turizmas.
Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė susirinkusiųjų teiravosi, ko tikimasi iš seminaro, ką uteniškiai yra girdėję apie Lėtąjį turizmą. Lektorė pastebėjo, jog dažnai mūsų šalyje žodis „lėtai“ yra tiesiogiai siejamas su tempu, tačiau turizme šis terminas reiškia gylį. Pateikti pavyzdžiai susirinkusiems padėjo suprasti esminius Lėtojo turizmo aspektus, jo privalumus tiek keliautojams, tiek patiems paslaugų tiekėjams. Seminaro metu buvo apžvelgtos ir turizmo tendencijos, kurias įtakojo tiek pandemija, tiek kartų kaita, tiek technologiniai pokyčiai, kurie formuoja vienokius ar kitokius keliautojų įpročius.
Išvykstamojo seminaro metu gvildenta ne tik teorija apie Lėtajį turizmą, bet ir susipažinta su geruoju pavyzdžiu – Lukenskų namais. Tai namai, kuriuose lankytojai gali patirti mokslo ir meno simbiozę. Biochemikė Rūta Lukenskienė savo sukauptas žinias įveiklino sezonėje virtuvėje, kurioje persipina etnologija, folkloras ir mokslas. Namų šeimininkė susirinkusiuosius lydėjo po paslaptingą bakterijų, mielių ir grybų pasaulį, kuris yra kiekvienuose namuose, bet paprasta akimi nematomas. Rūta mokslininko akimis pažvelgė į maisto rauginimo ypatumus, druskų formules, actų fermentavimosi subtilybes. Galiausiai visi turėjo galimybės paragauti tik ką iškeptos natūralaus raugo duonos, sviesto su traškiomis kanapių sėklomis, svogūnų pyrago, kepenėlių pašteto, raugintų slyvų ir obuolių. Vėliau Rūta pademonstravo, kaip namie reikėtų pasigaminti kimči – fermentuotų daržovių valgį.
Po viešnagės Rūtos virtuvėje, seminaro dalyviai saksofono garsais buvo pakviesti į meno virtuvę. Postavangardinio meno korifėjaus Česlovo Lukensko galerijoje „Chesiux“ susirinkusieji pasinėrė į intriguojantį pasakojimą „Meno poveikis žmogui“. Česlovo įžvalgos apie tendencijas mene aprėpia procesus vykstančius ne tik čia, Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų. Tai tarsi pokalbis - provokacija, kuri priverčia susimąstyti apie menininkų siunčiamas žinutes, kurias mes ne visada išgirstame, o gal ir nenorime girdėti, suprasti. Česlovo sukelta minčių audra galvose dar ilgai nerimo, kol išsiliejo ant kieme pastatytos baltos drobės. Seminaro dalyviai visi kartu sukūrė nepaprastai spalvingą peizažą, kuris atspindėjo visos dienos potyrius, patirtus Lukenskų namuose.
Važiuodami atgal link namų uteniškiai dar ilgai diskutavo apie tai, ką išgirdo ir patyrė Lukenskų namuose, dalinosi mintimis, jog apie Lėtajį turizmą turėtų išgirsti kiek galima daugiau Utenos ir rajono gyventojų, tarp kurių tikrai atsiras ir norinčių keliauti kiek kitaip, ir savo patirtis, žinias galinčių paversti duonos kąsniu, mažu šeimos verslu.
Projektas „Aukštaitijos metų minėjimas Utenos kultūros bendruomenėje“ finansuojamas Utenos rajono savivaldybės Kultūrinės veiklos plėtros programos Nr.08 2023-2025 metų strateginio veiklos plano priemonės Nr.08.1.2.04 „Kultūrinės veiklos projektų finansavimas“ lėšomis.
Atsiliepimai