Uteniškė Jurgita Žvinklytė 2019 m. persikėlė į Kanadą, kur susipažino su muzikantu Matti Palonenu ir kartu subūrė grupę „Honeypaw“. Šio kūrybinio dueto pagrindinė tyrinėjimo sritis - lietuvių ir suomių muzikinis paveldas bei jų tarpusavio ryšiai. Jie ką tik įrašė savo antrąjį albumą, o Rugpjūtį pirmą kartą kartu atvyksta į Lietuvą.
Pirmasis jų pasirodymas vyks Utenoje rugpjūčio 22 d. Vyžuonelio parko amfiteatre, kuriame be koncerto bus ir interaktyvios medžių arfos instaliacijos – projektas, sukurtas remiantis kanklių instrumentu. Šį renginį organizuoja meno organizacija „Pokšt“, kurios nare Jurgita buvo 2017-2019 m. Honeypaw taip pat bus galima išgirsti rugpjūčio 26-28 d. – festivalyje Mėnuo Juodaragis, Zarasų krašte, - ir rugpjūčio 31 d. – Vilniuje, Sodas 2123, kur paruoš išskirtinį pasirodymą kartu su Agota Zdanavičūte.
Honeypaw apjungia lietuvių sutartines ir suomių kalevalos tradicijas, kuria muziką, atspindinčią šurmuliuojantį Toronto peizažą, jaukiai apgaubtą aplinkinių miškų. Jie groja Baltijos regiono tradiciniais instrumentais, Suomijoje žinoma kaip kantele, o Lietuvoje – kanklės. Jie taip pat groja kitais senoviniais instrumentais, įskaitant jouhikko ir cimbolais.
Kartu jie sujungė savo patirtį kurdami interaktyvias meno instaliacijas, vadinamas „kanklėmis medžiuose“ arba „medžių arfa“. Senovės Suomijoje kantele buvo laikoma stebuklingu instrumentu, naudojamu apsisaugoti nuo lokio ir pažymėti ribą tarp žmogaus ir miško sferų. Lietuviškoje tradicijoje buvo manoma, kad medžiuose yra protėvių sielos, o grojimas iš šių medžių pagamintais instrumentais buvo būdas vėl užmegzti ryšį su protėviais. Pasitelkę savo patirtis instrumentų gamybos bei vizualiųjų menų srityse, Matti ir Jurgita išplėtė idėją statyti Medžių arfos/kanklių meno instaliacijas, kurios būtų pritvirtintos prie medžių. Arfos yra skirtos papildyti medį ir jo supančią aplinką, bei sukurtos taip kad nepadarytų žalos gyvam medžiui. Didžiausia medžių arfa buvo daugiau nei 3 metrų aukščio su 42 stygomis, įrengta festivalyje „Terre Ferme“ Kvebeke, Kanadoje. Lietuvoje jie sukurs kelias nedideles „kanklės medžiuose“ instaliacijas Duburio ežero saloje ir Utenos miesto parke, interaktyviems su publika pasirodymams.
Muzikologijos žurnalas „Honeypaw“ vadina „Neįprastu, provokuojančiu ir kviečiančiu permąstyti instrumentalumo sampratą“. Žurnalas „The Wire Magazine“ teigia, kad jie yra „meditatyvūs ir įtaigūs, ir puikiai dera su augančiu avangardiniu baltų neofolkloru“. Žurnalas „Kansanmusiikki Magazine“ rašo: „Mane sukrėtė iki širdies šaknų, kur susitinka meilė tradicijoms ir miškui“.
Matti Palonen gavo aplinkos mokslų bakalauro laipsnį Queen's universitete, o vėliau studijavo pas styginių instrumentų meistrą Davidą Freemaną. Nuo 2008 m. koncertuoja ir mokina kantele bei kitais instrumentais festivaliuose visoje Kanadoje.
Jurgita Žvinklytė yra įgijusi Vilniaus dailės akademijos skulptūros magistrą, nuo 2015 m. tarpdisciplinio meno kūrėjų sąjungos narė. Folkloru susidomėjusi nuo studijų laikų, o nuo 2016 m. aktyviai dalyvavo sutartinių giedotojų „Sėdauta“ ir Utenos folkloro ansamblio „Davila“ veiklose.
Nuorodos:
www.honeypawband.com
www.youtube.com/honeypawband
www.facebook.com/honeypawband
www.instagram.com/honeypawband
www.instagram.com/tree_harp
Dalintis nuoroda el.paštu