Šeimyniškių piliakalnis

Piliakalniai

Piliakalnio aikštelė trapecinė, 70 m ilgio, 40 m pločio pietrytiniame ir 19 m pločio šiaurės vakarų gale. Aikštelė buvo iš visų pusių apjuosta pylimu, pietrytinėje ir šiaurės vakarinėje pusėse apsaugota gynybiniais grioviais. Piliakalnio statūs, 16 m aukščio. Papilio aikštelė trapecinė, 160 m ilgio, 55 m pločio šiaurės vakarų gale ir 130 m pločio pietrytiniame gale. Papilio aikštelės pietrytiniame gale supiltas pylimas, kurio išorėje iškastas gynybinis griovys. Priešpilio šiaurės rytinis ir pietvakarinis šlaitai statūs, 12 m aukščio. Piliakalnį ir papilį skiriančio griovio pietrytiniu šlaitu į papilį kyla 1 m pločio terasa – senojo kelio liekana. Šeimyniškių piliakalnis su papiliu datuojamas I tūkst. po Kr. – XV a. po Kr. Teigiama, kad čia ir buvę senieji Užpaliai. Ant piliakalnio stovėjo Užpalių pilis. 1247 m. Livonijos ordinas pastatė Daugpilio tvirtovę – bazę žygiams į Lietuvos gilumą. Todėl kartu su kitomis pilimis buvo tvirtinama ir Užpalių pilis, tapusi strateginiu atžvilgiu svarbiausia gynybinės sistemos, skirtos atremti kalavijuočių antpuolius, tvirtove. Pirmu žinomu Užpalių pilies valdovu buvo Radvilų giminės pradininkas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio vietininkas, karvedys ir diplomatas K. Astikas, valdęs nuo XIV a. pab. iki 1442 m. Po Livonijos ordino žlugimo XV a., Užpalių pilis prarado gynybinę reikšmę, tad gyvenvietė persikėlė į dabartinę – žemdirbystei, amatams ir prekybai tinkamesnę vietą. Piliakalnio reikšmingumas įvertintas paminklo statusu.

Atsiliepimai

Komentuoti