Please ensure Javascript is enabled for purposes of website accessibility
VšĮ Utenos turizmo informacijos centras

Sudeikiai

Utenos miestas ir miesteliai

Sudeikiai – Alaušo ežero pietiniame krante įsikūręs miestelis, seniūnijos centras. Manoma, kad šio vietovardžio sudarymą galėjo nulemti ežeras. Juk kadaise daugeliui čionykštėse nederlingose žemėse išgyventi padėjo žuvimi, o ypač vertinga seliava turtingas Alaušas. Tinklais ištraukta žuvis čia pat ant kranto buvo sūdoma – tad galbūt vietovę nuo sūdytos seliavos ir pradėta Sudeikiais vadinti. Alaušo karaliene tituluojama seliava iki šiol išliko šio ežero apylinkių simboliu. O sekliais atabradais, švariu, skaidriu ir žuvingu vandeniu garsėjantis Alaušas su vaizdinga pakrante (1) tapo populiaria kryptimi poilsiui gamtoje.
Ežero rytiniame krante stūkso legendomis apipintas Maneičių piliakalnis (2) (I tūkst. po Kr. – II tūkst. pr.). Pasakojama, kad ant piliakalnio stovėjusi kunigaikščio Alaušo pilis. Kunigaikštis labai mėgęs didelį skaidrų ežerą, todėl mirdamas prašęs jo palaikų pelenus išberti į šio ežero vandenis. Žmonės taip ir padarę, o patį ežerą kunigaikščio garbei pavadinę Alaušu...
Ežero vakarinėje pusėje esanti Alinauka vadinama vietovė – garsiojo vizionieriaus K. Pakšto gimtinė (3). Lietuvos geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas, profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas, prof. K. Pakštas (1893–1960) 1939 m. emigravo į JAV, palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero kapinėse. Profesoriaus gimtąją sodybą Alinaukoje žymi paminklinis akmuo.
Sudeikių miestelio lankytojai gali pasigrožėti išskirtine, 1825 m. pastatyta Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (4). Šios bokštų ir vidaus kolonų neturinčios, mūrinės, klasicizmo stiliaus su barokiniu frontonu bažnyčios stogą puošia penki vietos meistrų brolių B. ir P. Petrulionių meniškai nukalti ažūriniai kryžiai. Bažnyčios šventorių juosia tvora, kurioje matomi du pagoniško aukuro akmenys su dubenimis. Šventoriuje galima aplankyti 1920–1921 m. Sudeikiuose klebonavusio ir mirusio kunigo, poeto, vertėjo J. Šnapščio-Margalio (1877–1921) kapą, 1995 m. perlaidoto iš Sudeikių kilusio, Bostone (JAV) mirusio filosofo dr. J. Girniaus (1915–1994) kapą.
Sudeikiuose nuo 1999 m. vyksta populiarumo sulaukę tapybos, fotografijos, skulptūros plenerai. Plenerų darbai eksponuojami Sudeikių dailės galerijoje (5), kurios archyve sukaupta daugiau kaip 100 profesionalių dailininkų ir fotografų darbų.
Tikrą meno oazę galima rasti ir Sirutėnų miestelyje. Tai atviroje erdvėje įrengtas Jono Šimonėlio skulptūrų parkas (6).
Pažinkime Sudeikius ir jų apylinkes!

ŽEMĖLAPIS

Atsiliepimai

Komentuoti