Utenos dvaras

Architektūra

Kontaktai

Utena – vienas seniausių Lietuvos vietovardžių, istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1261 m. Senoji Utena su pilimi ant Narkūnų piliakalnio neišliko. Kai XV a. pilis po Livonijos karų buvo sunaikinta, Utena kūrėsi dabartinėje, ūkiniu požiūriu patogesnėje vietoje. Pilies vaidmuo teko čia suformuotam valdovo stalo dvarui. Per visą dvaro gyvavimo laikotarpį jo savininkai ir valdytojai nuolat keitėsi. Jį valdė Didžiojo kunigaikščio skirti žemės laikytojai (vietininkai): Mykolas Glinskis, Jurgis Radvila, Albertas Goštautas, Jurgis Astikas ir kiti didikai. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, dvaras tapo privačia nuosavybe. Nuo XVIII a. pabaigos Utenos dvaras priklausė Strutinskių, Bilevičių, Pilsudskių, Kriauzių, Balcevičių giminėms. Paskutinis dvarą įsigijo Aleksandras Balcevičius, vykdęs pro Uteną tiesiamo pašto kelio St. Peterburgas – Varšuva ruožo, jungiančio Kauną su Zarasais, rangos darbus. Jo valdymo metu XIX a. pabaigoje buvo pastatyti iki šių dienų išlikę raudonplyčiai dvaro rūmai, ūkio pastatai, įkurti sodai. 1907 m. dvaro rūmuose įkūrus Lietuvos švietimo "Saulės" draugijos Utenos skyrių, prasidėjo naujas rūmų istorijos etapas, trukęs daugiau nei šimtą metų. 1918 m. buvusiuose dvaro rūmuose veiklą pradėjo "Saulės" progimnazija, kuriai 1926 m. suteiktas gimnazijos statusas. Gimnazijoje mokėsi: istorikas Adolfas Šapoka (1906–1961), rašytojas, žurnalistas Pulgis Andriušis (1907–1970), tapytojas Leonas Katinas (1907–1984), teisininkas, žurnalistas, kraštotyrininkas Bronius Kviklys (1913–1990), poetas Alfonsas Nyka-Nyliūnas (1919–2015), gydytoja, žolininkė, etnografė Eugenija Šimkūnaitė (1920–1996), Lietuvos ir JAV diplomatas Vytautas Antanas Dambrava (1920–2016), kalbininkas Kazimieras Gaivenis (1934–2003), krepšininkas J. Valančiūnas (g. 1992 m.) ir kiti. 1928–1931 m. pastato restauracijų metu buvo nuverstos rūmų kolonos, sunaikintos barokiškos puošmenos frontone, vietoj mansardos iškilo antras aukštas. Pakeitę išvaizdą, bet šimtmetį mokslo žinias skleidę ir daugelį čia išugdytų žymių žmonių menantys rūmai šiandien jau yra tapę Utenos krašto švietimo simboliu. Ant šio istorinio pastato sienos įrengta atminimo lenta Utenos "Saulės" gimnazijos mokytojų ir mokinių, žuvusių už Lietuvos laisvę, atminimui. Permainingą Utenos dvaro istoriją liudijanti dvaro sodyba įtraukta į Kultūros vertybių registrą.

Atsiliepimai

Komentuoti