Užpaliai – abipus Šventosios upės įsikūręs miestelis, seniūnijos centras. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Užpaliai paminėti 1261 metais, tačiau šio krašto istorija prasideda nuo senųjų akmens amžiaus gyvenviečių, vėliau Užpaliai – Lietuvos didžiojo kunigaikščio pilis, išaugusi į dvarvietę, valsčius, o dabar – seniūnija. Senieji Užpaliai buvo įsikūrę ant Šeimyniškių piliakalnio (1) (X–XV a. po Kr.), ne veltui Pilies kalnu vadinamo. Pirmu žinomu Užpalių pilies valdovu buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio vietininkas, karvedys ir diplomatas Kristinas Astikas, valdęs nuo XIV a. pab. iki 1442 m. Kovose su kalavijuočiais Užpaliai tapo strateginiu punktu gynybinėje LDK pilių užtvaroje. Po Livonijos ordino žlugimo Užpalių pilis prarado gynybinę reikšmę, o piliavietėje gyvenę žmonės ėmė keltis į tinkamesnę žemdirbystei ir prekybai vietą.
XVI a. prie Lietuvos didžiajam kunigaikščiui priklausiusio Užpalių dvaro (2) pradėjęs kurtis miestelis sėkmingai formavosi į prekybos centrą, kuriam 1792 m. buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Užpalių dvaras nuo XIV a. pab. siejamas su garsiais didikais. Dvarą valdė Astikų, Radvilų, Sapiegų giminių atstovai, Mykolas Oginskis. XVIII a. pab. Užpaliai atiduoti Juozapui Poniatovskiui. Apie 1800 m. dvarą perpirko Pranciškus Sapiega, kuris ėmėsi pertvarkymų – pastatė naujus, šiandien dvaro sodybą sudarančius pastatus. Dvaro savininkai Užpaliuose negyveno, o jo valdytojams buvo skirtas administratoriaus namas. Po 1831 m. sukilimo dvaro sodyba iš Sapiegų konfiskuota, atiteko valstybės iždui, buvo nuomojama. Viename iš medinių dvaro sodybos pastatų, prie kurio už rusų bendruomenės lėšas pristatyta varpinė, buvo įrengta laikina cerkvė. 1872 m. dvaro teritorijoje pastatyta mūrinė Užpalių Šv. Nikolajaus cerkvė (3).
Užpalių bažnyčia minima 1522 m. 1847 m. pastatyta mūrinė varpinė (4). 1898 m. pastatyta dabartinė mūrinė, istorizmo stiliaus su neogotikos ir neoromanikos bruožais Užpalių Švč. Trejybės bažnyčia (4), įrengti šių dienų sulaukę 16 registrų vargonai.
Užpalius daug kartų niokojo gaisrai, tad ne veltui kiekvieną atvykusį miestelio centre pasitinka Paminklas Šv. Florijonui (5) – gynėjui nuo gaisro ir ugnies. Tikslių duomenų nėra, tačiau skirtingi šaltiniai nurodo, kad XIX a. pab. arba po 1912 m. gaisro buvo pastatyta medinė ugniagesių globėjo statula, kuri 1933 m. pakeista nežinomo autoriaus sukurtu betoniniu paminklu. Įdomu, kad vykstant II Pasauliniam karui, 1944 m. miestelio aikštėje sprogus aviacinei bombai, paminklas nenukentėjo. 1963 m. paminklas buvo nugriautas ir atstatytas 1991 m.
Lietuvos karinio, politinio bei visuomenės veikėjo, vieno iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų, generolo Jono Galvydžio-Bykausko (1864– 1943) atminimą saugo Degėsių kaimas, kuriame koplytstulpis žymi šios istorinės asmenybės gimtinės vietą (6).
Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola (7) – tai įspūdingos gamtos sukurtos skulptūros, atidengtos buvusiame žvyro karjere. Masyvūs konglomerato luitai susiformavo dėl sudėtingų hidrocheminių procesų žvyro sluoksnyje išsikristalizavus kalcitui. Nuvykus į Lygamiškio kaimą, būtina atsigerti iš Krokulės šaltinio (8), kurio vanduo garsėja nepaprastomis savybėmis gydyti įvairias ligas, teikti laimę, saugoti nuo Perkūno. Pasakojama, kad krikščionybės laikais prie šaltinio ganiusiems piemenėliams ant akmens (8) pasirodęs Kristus, todėl 1903 m. čia pastatyta mūrinė koplytėlė. Netoliese stūkso I tūkst. po Kr. datuojamas piliakalnis ir Laumės valtimi vadinamas akmuo (9). Apie šį didžiulį riedulį pasakojama, kad mėnesienoje čia šokdavę laumės. Dar pasakojama, kad akmuo – tai kažkada buvusi auksinė valtis, giliai piliakalnyje paslėpta. Kartą dviem jaunuoliams pavyko atkasti auksinę valtį, bet neištvėrė ir susiginčijo – kam ji atitekt turėtų. Ir valtis akmeniu pavirto...
Pažinkime Užpalius ir jų apylinkes!
ŽEMĖLAPIS
+24
.JPG)
Atsiliepimai