Vaišnoriškės etnografinis kaimas

Architektūra

Šis penkių sodybų padriko plano struktūros kaimas susiformavo XVIII a. II p – XX a. pr. Kaimo susiformavimą lėmė prie Tauragnų – Braslavo vieškelio įsikūrusi smuklė. 1798 – 1830 m. kairiajame Būkos upės krante įsikūrė pirmoji – Jono Žilėno – sodyba (įtraukta į Kultūros vertybių registrą). Skaidantis Žilėnų šeimai, apie XIX a. vid. įsikūrė antroji – Silvestro Žilėno – sodyba. XIX a. II pusėje įsikūrė dar dvi sodybos: Antano ir Albino Žilėnų sodyba dešiniajame Būkos upės krante bei Juozo Šumino šeimos, atsikėlusios iš Šuminų kaimo, sodyba. Penktoji sodyba įsikūrė XX a. pr., ją įkūrė Kazys Žilėnas. Nuo XX a. pr. kaimo struktūra iš esmė nesikeitė – pastatai buvo perstatomi, tačiau tose pačiose vietose arba šalia, naujų sodybų neįkurta. Intensyvus kaimo trobesių perstatymas vyko 1902 – 1913 m., taip pat XX a. 3 dešimtmetyje, kai smuklės vietoje įsikūrė garinė lentpjūvė. Sodybos kūrėsi priklausomai nuo aplinkinių sąlygų – miško, esamų kelių, upės, reljefo, tačiau bendrai pastebima, jog arčiau gyvenamųjų namų statyti svirnai, už jų – tvartai. Pirtys statytos arčiau upės, atokiau nuo kitų sodybos pastatų. Kluonai statyti kaimo pakraščiuose. Kaimas išlaikė tradicinę aukštaitišką architektūrą. Seniausiems pastatams būdinga šiaudų ar malksnų stogo danga, stogų dekoravimas lėkiais ir vėjalentėmis, fasadų dekoras pjaustinėtomis lentelėmis, mediniai stoginėliai, durys su dekoratyviu rombo apkalu. Kaimo teritorijos centrinėje dalyje suformuota trikampė kelių sankryža-aikštelė. Ši vietovė įtraukta į Kultūros vertybių registrą.

Atsiliepimai

Komentuoti