Vyžuonos

Utenos miestas ir miesteliai

Vyžuonos – miestelis įsikūręs prie Vyžuonos upės, seniūnijos centras. Nuo seno ši vietovė siejama su žalčio pavidalą turėjusiu pagonių dievu Vyžu, tad žaltys yra pavaizduotas Vyžuonų herbe. Žalčio Vyžo skulptūra pasitinka miestelio prieigose: 1979 m. pastatyta vyžuoniškių menininkų – skulptoriaus H. Orakausko ir dailininko A. Indrašiaus sukurta skulptūrinė rodyklė, 2016 m. atidengta miestelio 610-ojo jubiliejaus proga tautodailininko, skulptoriaus V. Šemelio sukurta skulptūra. Pasak padavimų, žalčio Vyžo garbinimo apeigos vykdavę Kartuvių kalne (Vyžuonų oze), kur dabar baltumu švyti prasmingas paminklas. Artėjant 500-osioms Vytauto Didžiojo mirties metinėms, trys Vyžuonų jaunuoliai – S. Gučius, K. Saladžius ir P. Zabulionis sumanė pagerbti Lietuvos didįjį kunigaikštį ir ant Kartuvių kalno pastatyti paminklą. Paminklą statė ietgalio formos, primenantį apie senąsias lietuvių kovas. Paminklas Vytautui Didžiajam atidengtas 1931 m. Nuosekliai aprašytos Vyžuonų istorinės raidos nėra, tačiau manoma, kad čia stovėjusi senovės lietuvių pilis, prie kurios buvo įkurtas dvaras, minimas nuo XV a. Pirmieji Vyžuonas valdė LDK didikai Kristinas Astikas ir jo palikuonys kunigaikščiai Radvilos. 1406 m. pastatyta Vyžuonų katalikų bažnyčia. Nuo XVI a. II pusės iki 1656 m. bažnyčia priklausė evangelikams reformatams, joje buvo palaidoti Vyžuonas valdę Vilniaus vaivados, Lietuvos didieji etmonai Kristupas Radvila Perkūnas ir Kristupas Radvila bei jo mažamečiai vaikai. Bažnyčią sugrąžinus katalikams, sarkofagai su Radvilų palaikais apie 1666–1668 m. buvo perkelti į Kėdainiuose pastatytą evangelikų reformatų bažnyčią, tapusią šios didikų giminės nekropoliu. Vyžuonų bažnyčia ne kartą perstatyta ir remontuota, paskutinį kartą – 1891-1892 m. Gotikinė Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčia yra unikali dėl jos fasade įmūrytos akmeninės žalčio galvos bei akmeninio sviedinio ir seniausia bažnyčia Utenos rajone. Liepos mėnesį čia švenčiami labai reti Lietuvoje Šv. Marijos Magdalietės atlaidai. Vyžuonos – Šaulių sąjungos vado plk. Prano Saladžiaus (1893–1965) tėviškė. 1939 m. čia atidengtas Paminklas Lietuvos nepriklausomybei ir Šaulių sąjungos dvidešimtmečiui paminėti. Tai bene vienintelis paminklas Lietuvoje, pastatytas šiai sukakčiai. Paminklą suprojektavo ir pastatė šauliai – broliai Žiedai iš Garnelių k. Sovietmečiu paminklas buvo nugriautas, 1990 m. atstatytas. 2000 m. skulptoriaus H. Orakausko dėka Vyžuonose atsirado Rašytojų kalnelis, įamžinęs dviejų talentingų rašytojų – poeto, literatūros kritiko Antano Masionio (1941–1974) ir prozininko Broniaus Radzevičiaus (1940–1980) atminimą. Keliaudami Utenos krašte, pažinkime Vyžuonas ir jų apylinkes!

Atsiliepimai

Komentuoti