Utenio (Narkūnų piliakalnio) šaltinis

Gamta

Šaltinis trykšta Narkūnų piliakalnių papėdėje. Jam ne veltui duotas Utenio vardas – pasak legendos, Narkūnų piliakalnių papėdėje kunigaikštis Utenis įkūrė Uteną. Ant piliakalnio, žinoma, pasistatė pilį. Vieni šį kunigaikštį laiko tikru, kiti – pramanytu, bet senuose istorijos šaltiniuose iš tikrųjų užtinkamas XIII a. sritinio kunigaikščio Utenio vardas. Pasakojama, kad jis sėkmingai kariavęs Padauguvyje su kalavijuočiais, kol apie 1227 m. patekęs į nelaisvę buvo nužudytas. Kasinėjant piliakalnių papėdę dar prieš I PK buvo rasta senų gyvenviečių, kaulų, šukių ir geležies dirbinių.
Utenio šaltinyną sudaro kelios versmės, iš kurių besisunkiantis vanduo įteka į Utenėlės upelį. Anksčiau šią vietovę žmonės vadino Laimės slėniu, o šaltinį – Sveikatos versme. Iki XX a. vidurio virtinės ligonių eidavo prie šaltinio gydytis, mesdavo į jį pinigines aukas. 1982-1985 m. tiesiant Utenos – Anykščių geležinkelį virš šaltinio buvo supiltas geležinkelio pylimas.
Netoli Utenio šaltinyno trykšta ir už jį ryškesnis Daumanto šaltinynas. Pasak kronikų, paskutinis Utenos kunigaikštis Daumantas XIII a. pabaigoje valdė Utenio pastatytą pilį. Pasakojama, kad Mindaugo amžininkas Daumantas buvo kunigaikščio Narimanto brolis, vedęs Mindaugo žmonos Mortos seserį ir per kivirčus pabėgęs į Rusiją. Ten jam pasisekė - tapo Pskovo kunigaikščiu. Daumanto šaltinyną sudarančios versmės irgi suteka į Utenėlę.

Atsiliepimai

Komentuoti